Azərbaycan Dili Leksikasının Məsələləri -Kiril - Bakı-1984

4931
0
1395/1/29
تعداد آرا 1
نتیجه آرا 5

AZERBAYCAN DILI LEKSIKASININ MESELELERI

Kiril

Baki-1984

102s
-------------------

Leksika

Leksika (sen. gr. lexikos – žodinis) – kalbos žodžių visuma. Terminas „leksika“ dar vartojamas kalbos lygmens ar funkcinio stiliaus (pvz., literatūrinės kalbospublicistikos), tarmės ar jos dalies, socialinės žmonių grupės, kurio nors vieno žmogaus ar leidinio žodžių visumai pavadinti. Leksika pateikiama įvairiuose žodynuose. Mokslas, tiriantis leksiką, vadinamas leksikologija. Leksiką taip pat tiria stilistika ir poetika.

Kalbos leksika nėra vienalytė. Ją galima skirstyti pagal vartojimo sritį (pavyzdžiui, mokslinė, profesinė, buitinė), vartojimo platumą (pvz., bendrieji kalbos žodžiai, tarmybės), stilistinę diferenciaciją (šnekamosios kalbos, kanceliarinių raštų leksika), žodžių reikšmę (pvz., abstrakčioji, konkrečioji leksika,antonimaisinonimai), formą (variantai, paronimai), kilmę (iš prokalbės paveldėti žodžiai, atsiradę kalbos gyvavimo laikais), tematiką (drabužių pavadinimai, medicinos terminai). Stiliaus atžvilgiu dar išskiriama neutralioji leksika (pavyzdžiui, lietuvių „septyni“, „eiti“, „medis“) ir stilistiškai ribota (pavyzdžiui, lietuvių poetinė – „dainius“, „vakaris“; tarminė – „atvarslai“ – vadžios; žargoninė) leksika. Su leksika susiję frazeologizmai.

Leksika yra greitai kintanti kalbos sistemos dalis: dalis žodžių išnyksta (archaizmaiistorizmai), atsiranda naujų (naujadarai). Dėl vartotojų bendruomenės (genties, tautos) kontaktų su kitakalbėmis bendruomenėmis leksikoje yra nemažai skolinių (tarptautinių žodžiųvertiniųbarbarizmų). Ypač daug tarptautinių žodžių mokslo ir technikos terminijoje, kuri indoeuropiečių kalbose daugiausiai remiasi senovės graikų ir lotynų kalbomis.

Kalbų leksika labai skiriasi žodžių skaičiumi. Vartotojų bendruomenės, turinčios išplėtotas kultūros ir senas literatūros tradicijas, kalboje yra keli šimtai tūkstančių, o menkos kultūros ir neturinčios literatūros bendruomenės kalboje gali būti tik keli šimtai ar tūkstančiai žodžių.

Lietuvių kalbos leksika[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalbos leksika yra įvairi ir gausi. Kilmės atžvilgiu žodžiai, atsiradę lietuvių kalbos gyvavimo laikais, sudaro didžiausią jos dalį. Vieni iš šių žodžių sudaryti, naudojantis savomis žodžių darybos priemonėmis, kiti – skolinantis leksemas iš kitų kalbų. Nemaža žodžių dalis paveldėta iš indoeuropiečių(pvz., „akis“, „árti“, „aš“, „avis“, „duktė“, „motina“, „sesuo“) ir baltų (pvz., „ąžuolas“, „merga“, „tikras“, „žirgas“) prokalbės laikų.

نویسندگان:
سال انتشار:
1984 (میلادی)
صفحات:
102
نوع فایل:
PDF Document
زبان نوشتاری یا گفتاری:
Azərbaycan Türkcəsi - cyrillic

 سایین اوخوجولار!
توروز سیته سی بیر کولتورل اوجاق اولا‌راق دیلچی‌لیکله باغلی قونولاردان دانیشیر. بو سیته دیلچی‌لیکله باغلی دیرلی بیلگی‌لر وئرمکده‌دیر. دیلیمیزین تاریخی و ائتیمولوژی‌سی ساحه‌سینده چالیشان بو سیته، سؤزلرین کؤکو و ائتیمولوژی‌سی حاقیندا، باشقا سیته‌لردن دییشیک اولا‌راق، ائیلمله(فعل) باغلی آنلام‌لارین آچیقلاییر.
سیته‌میزده دیلچی‌لیکله باغلی بیر چوخ کیتاب، سؤزلوک، یازی‌لار الده ائدیب اوخویابیلرسینیز. اوموروق کی بو سیته، سیز دیرلی، سایین اوخوجولار یاردیمییلا، دیلچی‌لیک قول‌لاری‌نین گلیشمه‌سی، یوکسلیشی یولوندا بیر آددیم گؤتوربیلسین.
بئی هادی (h.beyhadi@gmail.com)
تبریز